pakrikus

pakrikùs, -ì adj. (3^b) žr. pakrikas: 1. NdŽ.

pakrikù n. NdŽ.

2.

pakrikiaĩ adv.: Per daug pakrikiaĩ (retai) linai susėti Mrs. Žmonės ėjo pakrikiai, be jokios tvarkos rš. Krūvoj vaikščiodami grybų nepririnksim – eikim pakrikiai (kas sau, atskirai) Alv. Čiumino, pakrikiai pasiskirstę, kap aves Vlk.